Istorija ir dalelė dabarties
Pirmoji Lietuvoje Žvakių šventovė buvo įrengta šv. Gertrūdos bažnyčios skliautuotame rūsyje, esančiame po presbiterine bažnyčios dalimi, kuris, su įėjimu iš lauko, 1785-1794 m. kun. Jurgio Ulazovičiaus iniciatyva buvo sumūrytas po bažnyčia. Žvakių šventovė pašventinta 2002 m. gegužės 5 d. Tada buvo įžiebtos pirmosios 28 žvakės aukotojų intencijomis.
Žvakių šventovė – tai dalis Maldos vienybės akcijos, kurią organizuoja vienuoliai marijonai bei jų talkininkai visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje prie šv. Gertrūdos bažnyčios stebuklingojo Kryžiaus. Kiekvienas žmogus gali prašyti maldos pagalbos sau bei kitiems, įnešdamas tam tikrą auką bei nurodydamas, kokiam tikslui ji skirta, arba ir nieko nepaaukodamas. Tuomet Žvakių šventovėje įžiebiama žvakelė, kuriai degant septynias paras, Maldos vienybės akcijos dalyviai meldžiasi prašyta intencija į stebuklingą Kryžių. Kiekvienas, kuris prašo maldos, pats gali tapti Maldos vienybės akcijos dalyviu ir melstis kito asmens prašyta intencija. Taigi į Maldos vienybės akciją stengiamasi įtraukti kuo daugiau katalikų, apsilankančių Žvakių šventovėje, raginant juos melstis už kitus visuomenės narius ir visuotinę Bažnyčią. Tokiu būdu, susivieniję maldoje, tikintieji gali realizuoti krikščioniškos meilės principą, suvokti save ir artimą kaip Bažnyčios narį, Bažnyčią – kaip tikrą vienybę Kristuje. Bendraudami per maldą tikintieji pajunta, kad Bažnyčioje gali padėti kitiems ir patys sau. Ypatingos vertės turi bendra, vienybėn susibūrusių tikinčiųjų malda, per kurią dieviškasis Gailestingumas – pats Jėzus Kristus paliečia kiekvieną, kas jo trokšta. Tikintieji skleidžia žemėje dieviškąjį Gailestingumą, bendradarbiaudami asmenine malda, kuri kyla atjaučiant kenčiančius ar įvairiai bandomus Bažnyčios narius. Taigi Žvakių šventovė šv. Gertrūdos bažnyčios kriptoje liudija tikinčiųjų tikėjimą ir meilę, vienybę ir maldą vieni už kitus.
Maldos vienybės akcijos dalyviai meldžiasi „Maldą į Dieviškąjį gailestingumą prie stebuklingo kryžiaus šv. Gertrūdos (Marijonų) bažnyčioje“ ir po jos kalba Viešpaties maldą (Tėve mūsų), Angelo pasveikinimą (Sveika Marija) ir Švč. Trejybės pagarbinimo maldą (Garbė Dievui).
Pamaldumas į stebuklingą kryžių daro įtaką marijonų tradicijai skleisti Dieviškąjį gailestingumą, kurį toliau aptariame, remdamiesi medžiaga tarptautinio teologinio simpoziumo, vykusio 2001 metais Lenkijos marijonų centre Lichenės vietovėje.
Parengė J. Grigonis