Atlaidai ir šventės Šv. Gertrūdos bažnyčioje


 

Istorija ir dabartis

1922 m. šv. Gertrūdos bažnyčios inventorius nurodo, kad bažnyčioje XX a. pradžioje buvo švenčiami dveji atlaidai – šv. Gertrūdos ir šv. Roko, nors dokumentų, kuriais tie atlaidai buvo suteikti bažnyčioje nebuvo. Pamaldos buvo laikomos senu papročiu cum expositione Sanctissimi. 1938 m. balandžio 6 d. šv. Atgailos kongregacija (Sacra Paenitentiaria Apostolica) šv. Gertrūdos bažnyčios rektoriaus prašymu buvo suteikusi septyneriems metams atlaidus tikintiesiems atlikusiems išpažintį ir priėmusiems Švč. Sakramentą bei norintiems gauti visuotinius atlaidus tokiomis dienomis: šv. Kryžiaus išaukštinimo, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Švč. Mergelės Marijos paėmimo į dangų, šv. Juozapo Dievo Motinos Sužadėtinio, šv. Vincento Pauliečio, šv. Roko, ir tituliarinėje šv. Gertrūdos dienoje, kurios minėjimas turėjo būti nukeltas į artimiausiąjį sekmadienį įprastomis sąlygomis: aplankyti bažnyčią ir sukalbėti poterius Šventojo Tėvo intencija. 1940 m. sausio 30 d. Apaštalinė penitenciarija bažnyčios rektoriaus prašymu septyneriems metams suteikė atlaidus tomis pačiomis sąlygomis šv. Kryžiaus atradimo šventėje.

Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas, siekdamas paskatinti tikinčiųjų pamaldumą į Švč. Eucharistiją, 1940 m. sausio 16 d. raštu Nr. 111 leido šv. Gertrūdos bažnyčioje viešam garbinimui išstatyti Švč. Sakramentą tokiais atvejais: visomis dienomis, kuriomis šioje bažnyčioje buvo suteikti visuotiniai atlaidai, kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį po visų bažnyčioje laikomų trejų šv. Mišių, gavėnios sekmadieniais giedant Graudžius verksmus, kiekvieną penktadienį per visus metus po vienų šv. Mišių, pirmą bet kurio mėnesio šeštadienį po votyvinių šv. Mišių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo garbei, gegužės mėnesį meldžiantis į Švč. Mergelę Mariją, birželio mėnesį garbinant Švč. Jėzaus Širdį ir spalio mėnesį kalbant Marijos rožinį bei kiekvieną dieną trumpam laikui (pusvalandžiui), kol skaitomos Jėzaus Vardo, Švč. Jėzaus Širdies ir Švč. Mergelės Marijos litanijos. 1945 m. spalio 30 d. arkivyskupas metropolitas J. Skvireckas raštu Nr. 1515 leido šv. Gertrūdos bažnyčioje išstatyti viešam garbinimui Švč. Sakramentą nuo 16 iki 19 vai ir palaiminti Švč. Sakramentu susirinkusius visais gegužės mėnesio sekmadieniais, Misijų sekmadienį ir Kristaus Karaliaus šventėje. Tokiu būdu arkivyskupas siekė skatinti tikinčiųjų pamaldumą į Svč. Sakramentą.

Šiais laikais šv. Gertrūdos bažnyčioje nebūna švenčiami jokie ypatingi atlaidai, be bendra tvarka Bažnyčios teikiamų atlaidų pagal 1999 metais priimtą Enchiridion indulgentiarum. Bažnyčioje su ypatingu pasirengimu yra švenčiamos Velyknakčio pamaldos.

Šventasis popiežius Jonas Paulius II pirmąjį sekmadienį po Velykų yra paskelbęs Dieviškojo gailestingumo švente. Kauno šv. Gertrūdos bažnyčioje Dieviškojo gailestingumo sekmadienio šventėje įprastu laiku švenčiamos iškilmingos šv. Mišios.

 

Dieviškojo gailestingumo šventė

Sesers Faustinos dieno­raštyje apie penkiolika kartų minima, kad Viešpats Jėzus ragina Atvelykio sekma­dienį paskelbti Dieviškojo Gailestin­gumo švente: „Noriu, kad ji būtų švenčiama labai iškilmingai Atvelykio sek­madienį“. Galiausiai popiežius Jonas Paulius II 2000-05-05 paskelbė Atve­lykio sekmadienį visuotinei Bažnyčiai privalomu švęsti Die­viškojo Gailes­tingumo sekmadieniu.

Šios šventės tikslas yra atgręžti žmones į Dievo Gailes­tingumo malones, parodyti jų be­galinę vertę keliant žmoniją iš dvasinio su­stingimo, religinio abejingumo bei dvasinio skur­­do. „Noriu, kad (ši) šventė būtų išsi­gelbė­jimas sie­loms, ypač vargšams nusidėjėliams. Tą dieną bus atviros pačios manojo gailestingumo gelmės. Siela, kuri prieis išpa­žin­ties ir šv. Komunijos, gaus visišką nuodėmių ir baus­mės atleidimą. Tegul nė viena siela nebijo ateiti pas ma­ne… Ši šventė kyla iš mano gailestingosios Širdies ir per­vertos krū­tinės,“– perduoda Viešpaties žodžius šv. Faustina.

Gailestingasis Išganytojas žada daug malonių tiems, kurie su pasitikėjimu šią dieną prisiartins prie dieviškojo Gailestingumo ir meilės sakra­mentų ir bus laisvi nuo bet kokio prisiri­šimo prie nuodėmės. Ši šventė kviečia ir skatina tikinčiuosius vykdyti sie­los bei kūno gailes­tingumo darbus kasdieniame gy­veni­me, ypač ragina pasirūpinti nusidėjėlių atsiver­timu ir melstis už mirusiuosius.

Plačiai išplitus pamaldumui į Dieviškąjį Gailestingumą šv. Gertrūdos bažnyčioje prie malonėmis garsaus Kryžiaus, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius paskelbė dekretą, kuriuo ne vien bažnyčios globėjos, šv. Gertrūdos, dieną, bet ir Dieviškojo Gailestingumo sekmadienį tikintiesiems suteikiama galimybė gauti visuotinius atlaidus. Tikintiesiems, kurie čia ateina melsti malonių sau ir melstis už kitus, atsivėrė naujos dieviškųjų malonių versmės.

 

parengė J. Grigonis