Istorija ir dabartis
1922 m. šv. Gertrūdos bažnyčios inventorius nurodo, kad bažnyčioje XX a. pradžioje buvo švenčiami dveji atlaidai – šv. Gertrūdos ir šv. Roko, nors dokumentų, kuriais tie atlaidai buvo suteikti bažnyčioje nebuvo. Pamaldos buvo laikomos senu papročiu cum expositione Sanctissimi. 1938 m. balandžio 6 d. šv. Atgailos kongregacija (Sacra Paenitentiaria Apostolica) šv. Gertrūdos bažnyčios rektoriaus prašymu buvo suteikusi septyneriems metams atlaidus tikintiesiems atlikusiems išpažintį ir priėmusiems Švč. Sakramentą bei norintiems gauti visuotinius atlaidus tokiomis dienomis: šv. Kryžiaus išaukštinimo, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Švč. Mergelės Marijos paėmimo į dangų, šv. Juozapo Dievo Motinos Sužadėtinio, šv. Vincento Pauliečio, šv. Roko, ir tituliarinėje šv. Gertrūdos dienoje, kurios minėjimas turėjo būti nukeltas į artimiausiąjį sekmadienį įprastomis sąlygomis: aplankyti bažnyčią ir sukalbėti poterius Šventojo Tėvo intencija. 1940 m. sausio 30 d. Apaštalinė penitenciarija bažnyčios rektoriaus prašymu septyneriems metams suteikė atlaidus tomis pačiomis sąlygomis šv. Kryžiaus atradimo šventėje.
Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas, siekdamas paskatinti tikinčiųjų pamaldumą į Švč. Eucharistiją, 1940 m. sausio 16 d. raštu Nr. 111 leido šv. Gertrūdos bažnyčioje viešam garbinimui išstatyti Švč. Sakramentą tokiais atvejais: visomis dienomis, kuriomis šioje bažnyčioje buvo suteikti visuotiniai atlaidai, kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį po visų bažnyčioje laikomų trejų šv. Mišių, gavėnios sekmadieniais giedant Graudžius verksmus, kiekvieną penktadienį per visus metus po vienų šv. Mišių, pirmą bet kurio mėnesio šeštadienį po votyvinių šv. Mišių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo garbei, gegužės mėnesį meldžiantis į Švč. Mergelę Mariją, birželio mėnesį garbinant Švč. Jėzaus Širdį ir spalio mėnesį kalbant Marijos rožinį bei kiekvieną dieną trumpam laikui (pusvalandžiui), kol skaitomos Jėzaus Vardo, Švč. Jėzaus Širdies ir Švč. Mergelės Marijos litanijos. 1945 m. spalio 30 d. arkivyskupas metropolitas J. Skvireckas raštu Nr. 1515 leido šv. Gertrūdos bažnyčioje išstatyti viešam garbinimui Švč. Sakramentą nuo 16 iki 19 vai ir palaiminti Švč. Sakramentu susirinkusius visais gegužės mėnesio sekmadieniais, Misijų sekmadienį ir Kristaus Karaliaus šventėje. Tokiu būdu arkivyskupas siekė skatinti tikinčiųjų pamaldumą į Svč. Sakramentą.
Šiais laikais šv. Gertrūdos bažnyčioje nebūna švenčiami jokie ypatingi atlaidai, be bendra tvarka Bažnyčios teikiamų atlaidų pagal 1999 metais priimtą Enchiridion indulgentiarum. Bažnyčioje su ypatingu pasirengimu yra švenčiamos Velyknakčio pamaldos.
Šventasis popiežius Jonas Paulius II pirmąjį sekmadienį po Velykų yra paskelbęs Dieviškojo gailestingumo švente. Kauno šv. Gertrūdos bažnyčioje Dieviškojo gailestingumo sekmadienio šventėje įprastu laiku švenčiamos iškilmingos šv. Mišios.
Dieviškojo gailestingumo šventė
Sesers Faustinos dienoraštyje apie penkiolika kartų minima, kad Viešpats Jėzus ragina Atvelykio sekmadienį paskelbti Dieviškojo Gailestingumo švente: „Noriu, kad ji būtų švenčiama labai iškilmingai Atvelykio sekmadienį“. Galiausiai popiežius Jonas Paulius II 2000-05-05 paskelbė Atvelykio sekmadienį visuotinei Bažnyčiai privalomu švęsti Dieviškojo Gailestingumo sekmadieniu.
Šios šventės tikslas yra atgręžti žmones į Dievo Gailestingumo malones, parodyti jų begalinę vertę keliant žmoniją iš dvasinio sustingimo, religinio abejingumo bei dvasinio skurdo. „Noriu, kad (ši) šventė būtų išsigelbėjimas sieloms, ypač vargšams nusidėjėliams. Tą dieną bus atviros pačios manojo gailestingumo gelmės. Siela, kuri prieis išpažinties ir šv. Komunijos, gaus visišką nuodėmių ir bausmės atleidimą. Tegul nė viena siela nebijo ateiti pas mane… Ši šventė kyla iš mano gailestingosios Širdies ir pervertos krūtinės,“– perduoda Viešpaties žodžius šv. Faustina.
Gailestingasis Išganytojas žada daug malonių tiems, kurie su pasitikėjimu šią dieną prisiartins prie dieviškojo Gailestingumo ir meilės sakramentų ir bus laisvi nuo bet kokio prisirišimo prie nuodėmės. Ši šventė kviečia ir skatina tikinčiuosius vykdyti sielos bei kūno gailestingumo darbus kasdieniame gyvenime, ypač ragina pasirūpinti nusidėjėlių atsivertimu ir melstis už mirusiuosius.
Plačiai išplitus pamaldumui į Dieviškąjį Gailestingumą šv. Gertrūdos bažnyčioje prie malonėmis garsaus Kryžiaus, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius paskelbė dekretą, kuriuo ne vien bažnyčios globėjos, šv. Gertrūdos, dieną, bet ir Dieviškojo Gailestingumo sekmadienį tikintiesiems suteikiama galimybė gauti visuotinius atlaidus. Tikintiesiems, kurie čia ateina melsti malonių sau ir melstis už kitus, atsivėrė naujos dieviškųjų malonių versmės.
parengė J. Grigonis